Dažai namų apdailai

Senuose gyvenamuosiuose namuose vidaus apdailos darbams buvo naudojami kalkių, kreidos, aliejiniai ir cemento dažai. Kalkių bei kreidos dažai buvo gaminami maišant minėtas medžiagas su vandeniu, kaulų arba stalių klijais, kazeino milteliais. Tokie dažai vadinami klijiniais. Klijiniais dažais padengtą paviršių galima atpažinti suvilgius vandeniu, nes dažai suminkštėja ir pradeda tirpti. Jais paprastai dažydavo lubas, koridorių sienų viršutines dalis. Anksčiau dažytus paviršius galima perdažyti šiuolaikiniais latekso arba alkidiniais dažais.

Kad dažai nenusiluptų, būtina tinkamai paruošti dažomą paviršių. Rekomenduotini du būdai: nuo paviršiaus pašalinti dažų likučius arba gruntuoti dažais. Gruntuoti galima gruntavimo dažais, atskiestais 20 proc. vaitspiritu. Jie gerai įsigeria į paviršių ir jį sutvirtina. Grunto dažams išdžiūvus, jei reikia, paviršius glaistomas ir dažomas latekso dažais. Luboms ir sienoms dažyti sausose patalpose tinka latekso dažai. Virtuvių, vonios patalpų, koridorių sienoms ir luboms dažyti tinkamiausi dažai, atsparūs mechaniniam poveikiui ir drėgmei.

Reikia ieškoti dažų, kurie pasižymėtų geromis rišamosiomis savybėmis ir atsparumu aplinkos poveikiui. Jų rišamoji medžiaga akrilatas neleidžia atsirasti pelėsiams, tinka dažyti plastiku ar metalu dengtiems paviršiams, pavyzdžiui, skalbyklose.

Dažykite kambarį nuo viršaus į apačią tokiu eiliškumu: lubos pirmiausia, toliau sienos, langai, durys ir galiausiai grindys. Džiuginantis dažymo rezultatas priklauso nuo gero dažų prikibimo, o dažai gerai kimba prie švarių ir tvirtų paviršių. Prieš paimant teptuką ar volelį, svarbu įsitikinti ar paviršius tinkamas dažymui. Susikaupę nešvarumai, dulkės ir purvas nuo sienų, lubų ar apkalimų turi būti pašalinti vandens ploviklio skiediniu, vėliau paviršių reikia nuskalauti vandeniu ir leisti išdžiūti. Jei ant sienų ar lubų yra aiškių išblukimų, tada prieš dažant būtina nugruntuoti dėmes blokuojančiu lateksiniu ar alkidiniu gruntu tam, kad dėmės neprasiskverbtų pro naujai dažytą sluoksnį.